JOGA AR PILATESAS: Kuo jie skiriasi ir ką pasirinkti?

 

Pilatesas ir joga yra treniruotės, skirtos gerinti ir stiprinti kūną. Pilatesas – viena saugiausių treniruočių, kurios tikslas – stiprinti stuburą ir jį supančius raumenis. Šie pratimai gali būti taikomi reabilitacijai po traumų. Pilatesas yra labai panašus į jogą, todėl, kad Juozapas Pilatesas taip pat naudojo rytines praktikas kurdamas savo metodą, bet, iš kitos pusės, labai skirtingi.

 

Joga (hatha joga)

Pagrindinis dėmesys skiriamas kūno ir proto pusiausvyrai. Atliekant pratimus (asanus), dėmesys sutelkiamas į minčių nuraminimą, akcentuojamas taisyklingas kvėpavimas. Tai yra labai atpalaiduojanti ir raminanti mankšta.

 

Panašumai:

 

  • Joga ir pilatesas yra panašios atlikimo technika bei tam tikromis pozomis.
  • Visi pratimai atliekami lėtai, laipsniškai, didėja  raumenų ir sąnarių lankstumas.
  • Pratimai užtikrina tinkamą pusiausvyrą ir gerina judesių koordinavimą.
  • Mokymo metu labai svarbu stebėti kvėpavimą.
  • Abu šie mokymai padeda šalinti viršsvorį, gerina laikyseną, treniruoja giliuosius raumenis.
  • Pilateso ir jogos instruktoriai visada pabrėžia pratimų, judesių tikslumo ir teisingo atlikimo svarbą.

 

Skirtumai:

  • Joga – senovinė sistema, sukurta prieš tūkstantmečius. Jos tikslas – atstatyti pusiausvyrą tarp dvasinės ir fizinės būklės.
  • Pilatesas yra palyginti jaunas fitneso tipas. Jis buvo sukurta J.  Pilateso 20 amžiaus pradžioje ir skirtas padėti sužeistiems I-ojo pasaulinio karo kareiviams.
  • Pilateso pratimai yra dinamiški, bet ne greiti. Tai yra sklandus beveik visada pasikartojančių judesių vykdymas pagal tam tikras taisykles.

 

Jogos pratimai yra pozos, kurios trunka keletą minučių. Pratimai orientuoti į tempimą. Pilatese taip pat yra tempimo elementų, tačiau jame daugiau dinamikos. Jogoje yra daugiau įvairovės, statikos, o pilatese – dinamikos.

Norint pasirinkti jums tinkamą veiklą, pabandykite ir jogą, ir pilatesą.

Tačiau pirmiausia paklauskite savęs: kokio rezultato laukiate?

Jeigu norite tapti lankstesni ir tuo pačiu labiau atsipalaidavę, jei jus domina aerobika kartu su filosofija, tada labiausiai tiks joga. Jei tikslas yra sustiprinti pilvo ir nugaros raumenis, palaipsniui ugdyti fizinę, jums labiausiai tiktų pilatesas. Daugelis žmonių bando pakaitomis derinti abi veiklas.

 

Sveikatingumo mankšta

Sveikatingumo mankšta – tai žemo intensyvumo, lėto tempo grupinė mankšta įvairaus amžiaus žmonėms, kuri tinka visiems, ypač tiems, kas turi stuburo problemų ir didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami.

Treniruotės metu bus atsižvelgiama į žmonių amžių, fizinę būklę, darbo pobūdį ir parenkami saugūs pratimai. Įvairūs tempimo pratimai taikomi norint išvengti nuovargio pečių juostoje, diskomforto nugaros srityje, tinkamo raumenų elastingumo išlaikymui.

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas toms raumenų grupėms, kurios linkusios atsipalaiduoti ir kurias būtina stiprinti bei toms, kurios linkusios įsitempti. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems netaisyklinga laikysena neretai susiformuoja dėl netaisyklingo sėdėjimo, nesilaikant tinkamų ergonominių padėčių. Didinsime raumenų ištvermė, statine ir dinamine pusiausvyrą, gerinsime taisyklinga laikyseną.

Rezultatai:

  • Pagerėja fizinis pajėgumas ir gyvenimo kokybė.
  • Taisyklingi ir reguliarus  pratimai sustiprina raumenys, pagerina kvepavimo ir širdies sistemos veiklą, sąnarių būklę, didina stuburo lankstumą.
  • Gerinama pusiausvyra, koordinacija. 
  • Sumažina skausmus ir padeda atsipalaiduoti.

 

Šokių nauda

Vienas iš pagrindinių mūsų sveikatos komponentų yra fizinis aktyvumas. Tačiau ne visi žmonės mėgsta sportą. Bet net ir šioje situacijoje yra puiki išeitis. Tai šokis. Nesvarbu, kokiais šokiais jūs ketinate užsiimti, ar liaudies, ar pramoginiais, ar šiuolaikiniais, visi jie puikiai treniruoja Jūsų kūną.

Šokių metu dirba didžioji dalis raumenų ir daromas teigiamas poveikis sąnarių audiniams.

Kadangi šokių pratimai puikiai treniruoja  nugaros raumenis, Jūs turėsite gražią, teisingą laikyseną, taip pat pagerės judesių koordinacija,  tapsit plastiškesni ir grakštesni, bus stiprinamas vestibiuliarinis aparatas. Taip pat treniruojama kvėpavimo sistema,  pagerėja  kraujo apytaka, gerinamas širdies darbas, ko dėka optimizuojamas deguonies tiekimas visiems audiniams.

Nuolatiniai šokių užsiėmimai sustiprina visą kūną, didina atsparumą peršalimo ligoms.  Be to, šokiai yra geras būdas sumažinti viršsvorį ir suformuoti gražią figūrą. Šokiai taip pat gali sulėtinti senėjimo procesus.

Nepamirškite ir apie teigiamą šokio poveikį nervų sistemai: tai puikiai sumažina stresą, padeda kovoti su depresija ir atneša džiaugsmą. Taip pat tai puiki galimybė susipažinti su naujais žmonėmis.

 

 

JOGA

Jogos filosofija

Joga – tai tarsi gyvas, kvėpuojantis organizmas, mokytojo perduodamas mokiniui iš kartos į kartą jau maždaug penkis tūkstančius metų. Išminčius Patandžalis surinko ir suklasifikavo pagrindinius jogos filosofijos principus į vieną lakonišką tekstą, pavadintą Joga Sūtrą. Jo teigimu, nuo jogos kelio mus gali atitraukti devyni dalykai: liga, proto sąstingis, abejonės, įžvalgumo trūkumas, nuovargis, nuolaidžiavimas, iliuzijos, ištvermės stoka ir regresas.

 

Aštuonios jogos pakopos

Apibūdindamas įvairius jogos praktikos aspektus, kurie visi kartu sudaro vieną kūną, Patandžalis vartoja žodį „pakopa“.

8 pakopų kelias – tai vidinio tobulėjimo kelias, vedantis į proto. Kūno ir sielos harmoniją. Jų visuma vystosi spontaniškai, tai darnus, organiškas kūrybos procesas.

 

Jama – jūsų pasaulėžiūra; universalūs dėsniai.

Nijama – jūsų požiūris į save; asmeninės nuostatos.

Asana – fizinė poza.

Pranajama – pojūčių atitraukimas.

Dharana – koncentracija.

Dhjana – meditacija.

Samadhi – savirealizacija; nušvitimas.

Šios pakopos – tai ne laiptai, kuriuos turėtumėte įveikti žingsnis po žingsnio lipdami aukštyn. Galite pradėti nuo bet kurios, o kada nors pereisite ir prie kitų. Tikslas visų tas pats – savirealizacija; nušvitimas.

 

Hatha joga

Hatha joga yra fizinio kūno joga. Ją sudaro fizinės pozos, kvėpavimo pratimai, giluminis atsipalaidavimas ir meditacija.

 

Kvėpavimas

Joga padeda giliau save suvokti, sujungia kvėpavimą su kūnu. Kvėpavimas – tarsi tiltas tarp sielos ir kūno, tarp minties ir materijos, todėl atliekant pozas ar kvėpavimo pratimus labai svarbu įsiklausyti į savo kūną, išlaikyti vienodą kvėpavimo ritmą. Pernelyg greiti arba lėti iškvėpimai leidžia suprasti, jog per daug stengiatės ar per daug galvojate. Tegu kvėpavimas reguliuoja ir inspiruoja jūsų veiksmus. Sąmoningo judesio sąsaja su sąmoningu kvėpavimu ir skiria jogą nuo kitų fizinių disciplinų. Joga yra vidinė motyvacija pagrįsta disciplina, kuri nukreipia jus vidinio tyrinėjimo keliu ir moko pasitikėti tuo, ką jaučiate ir kuo tikite.

Laikas, kurį skiriate jogai, yra ypatingas, skirtas pažinti, priimti ir ugdyti save. Pasistenkite užsiėmimams rasti laiko kasdien, skirkite jiems bent dešimt ar penkiolika minučių. Tada joga pamažu taps jūsų dienotvarkės ir gyvenimo būdo dalimi.

 

Patalpa

Tyliame, gerai vėdinamame, tinkamos temperatūros kambaryje raumenys išliks minkšti ir elastingi. Jei kambaryje per šilta, būsite išsiblaškęs arba tingus. Užsiemimams tiks bet kokios kietos grindys, geriausia medinės. Drabužiai turi nevaržyti judesių. Įprasta jogos apranga – paprasti marškinėliai ir patogios kelnės. Geriausia būti basomis, taip pėdomis geriau jausite žemę ir tvirčiau stovėsite.

 

Asanos

Tai yra svarbiausia jogos dalis. Jos išvalo, kontroliuoja ir disciplinuoja protą bei kūną, pažadina kiekvieną lastelę ir ugdo natūralų, prigimtinį sąmoningumą. Daug įvairių asanų padeda suderinti ir tonizuoti kiekvieną kūno dalį. Nepamirškite, kad tikslas yra ne pati poza. Visą laiką tikslas turėtų būti ir pozos refleksija, t. y. meditacijos procesas.

 

Nuolat atliekant asanas, koordinuojamas kaulų, sąnarių ir raumenų darbas, o kūnas tampa stiprus, lankstus ir ištvermingas. Taip pat, teigiamai veikia psichinę, emocinę bei dvasinę žmogaus būseną. Svarbiausia asaną kruopščiai atlikti ir nuolat pakoreguoti, kad ji būtų taisyklinga. Laikui bėgant, asanos duoda vis daugiau naudos.

Kiekviena poza, kiekvienas veiksmas turi ir savo priešingybę. Jei visuomet judėsite tik į vieną pusę, jūsų kūnui tai nieko neduos. Judesys neįmanomas be tvirtos atramos, kuri reikalinga atliekant bet kurią pozą, tada sąnariai būna stabilūs ir juda laisvai, tempiasi raumenys, tinkamai išsidėsto vidaus organai.

Intensyvus tempimas ir skausmas nėra tas pats. Atlikdami pozas nieko nesistenkite daryti per jėgą, visuomet ieškokite aukso vidurio. Po jogos pratybų turėtumėte jaustis geriau, nors raumenis gali šiek tiek mausti. Tačiau tai yra sveikas skausmas. Veriantis, nepraeinantis skausmas – nesveikas, jis gali reikšti, kad susižeidėte ir teks kreiptis į gydytoją.

Kai kuriems žmonėms ir vienas užsiemimas per savaitę suteiks pakankamai naudos ir pasitenkinimo, kitiems jų reikės daugiau. Tai priklauso nuo jūsų poreikių, turimo laiko ir motyvų. Jeigu sergate ar turite kokių nusiskundimų, prieš pradėdami užsiiminėti joga pasitarkite su gydytoju.

 

Patarimai:

  • Pasirinkite ne per daug laisvus rūbus, nusisekite laisvai kabančius papuošalus.
  • Naudokite neslystantį jogos kilimėlį.
  • Praktikuokite jogos asanas basi.
  • Prieš jogos praktiką nenaudokite stiprių kvapų.
  • Jeigu prakaituojate, atsineškite rankšluostį.
  • Nevalgykite sunkaus maisto likus 3 valandoms iki pradžios.
  • Truputis lengvo maisto likus pusvalandžiui iki praktikos nepakens.
  • Nerekomenduojama gerti daugiau nei stiklinę vandens likus pusvalandžiui iki jogos praktikos, o jos metu stenkitės negerti vandens, arba gerti po truputį.
  • Po asanų praktikos būtinai pagulėkite šavasanoje bent 10 minučių.
  • Po jogos praktikos nevalgykite bent pusvalandį, leiskite kūnui pailsėti.